Potemės
Į studentą orientuotas požiūris ne tik suteikia galimybę įvertinti, kaip institucijų lygmenyje įgyvendinami prioritetai, apibrėžti Bolonijos proceso dokumentuose ir nurodyti politinėje darbotvarkėje bei teisiniuose dokumentuose, bet ir leidžia nustatyti tebeegzistuojančius trūkumus ir iššūkius instituciniame lygmenyje. O svarbiausia – į studentą orientuotas požiūris suteikia pagrindą, konkrečią kryptį ir bendrą supratimą siekiant efektyviai susieti politiką ir praktiką: skatinant suinteresuotų pusių diskusijas, teikiant paramą, konsultacijas ir rekomendacijas politinės darbotvarkės įgyvendinimui ir suteikiant platformą mokymuisi bendradarbiaujant ir dalijimuisi gerąja patirtimi Europos Sąjungos siūlomų priemonių taikymo srityje. Svarbiausios į studentą orientuoto požiūrio potemės: tarptautiškumo dimensija ir studijų programų kokybė, įskaitant jungtinių studijų programų mobilumo langus ir studijų programas užsienio kalbomis; pripažinimas ir kokybė, įskaitant ECTS, kreditų mobilumą ir ankstesnio mokymosi pripažinimą bei akreditavimą; socialinė dimensija; valdymas aukštajame moksle, įskaitant vadybą ir vidinę kokybę.
Tarptautiškumo dimensija ir studijų programų (jungtinių studijų programų ir studijų programų užsienio kalbomis) kokybė
Aukštojo mokslo tarptautiškumas – vienas svarbiausių dabartinės Europos aukštojo mokslo politikos darbotvarkės klausimų. Globalizacija ir naujos technologijos iš esmės keičia aukštojo mokslo situaciją. Globalizacijos procesai – tarptautinių aukštųjų mokyklų tinklų tankėjimas, augantis regioninių ir pasaulinių švietimo organizacijų vaidmuo, stiprėjančios nacionalinės aukštojo mokslo tarptautinio bendradarbiavimo programos, kelia naujus iššūkius. Ne mažiau, o gal net daugiau reikšmės turi ir Europos visuomenės bei ūkio procesai. Auga darbo jėgos judėjimas tarp Europos Sąjungos šalių, ES pramonė ir prekyba vis intensyviau sąveikauja su švietimu, moksliniais tyrimais ir technologijomis. Taip formuojasi objektyvus tarptautinio aukštojo išsilavinimo poreikis.
2016 metais baigiasi Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013–2016 metų veiksmų planas. Rengiant planą ateinančiam etapui, nacionaliniai EHEA ekspertai teiks rekomendacijas politikos formuotojams. Taip pat – institucijoms, kaip kokybiškai plėtoti tarptautiškumą praktiniame lygmenyje.
Pripažinimas ir kokybė
Pastarųjų metų Lietuvos patirtis rodo, kad dauguma žmonių išsilavinimą supranta kaip konkrečios profesijos įgijimą (tai rodo medicinos, teisės ir kitų panašių studijų programų populiarumas), ir labai baiminamasi, kad netikslus pirmas studijų pasirinkimas gali užkirsti tolesnį profesinį kelią. Kažkaip pamirštama, kad aukštasis mokslas visų pirma yra skirtas išsilavinimui įgyti, o konkrečios profesijos gali būti išmokstama ir vėliau. Reikia pabrėžti, kad ši problema yra glaudžiai susijusi ir su šiuolaikinės darbo rinkos ypatumais, išskirtiniu dinamizmu ir pastoviu kitimu.
Ankstesnio mokymosi rezultatų pripažinimas – viena iš galimybių pagerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir tuo pritraukti šioms studijoms netradicinį studentą – dirbantį, auginantį vaikus, studijuojantį ne vienoje aukštojoje mokykloje ir kt. Šiandien iš tiesų pasiteisina liaudies išmintis – mokslo ant pečių nenešiosi. Jis gali būti panaudotas ne tik darbo aplinkoje, bet ir tolimesnėse studijose.
Ankstesnio mokymosi pripažinimas vyksta trijuose lygmenyse: formaliuoju, neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių ir gebėjimų pripažinimas.
Neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimo ir pripažinimo paslaugą kol kas galime vadinti naujove Lietuvos aukštajame moksle, todėl svarbu apie šiuos klausimus daug kalbėti plačiajai publikai, metodus ir procesus svarbu išdiskutuoti su šias paslaugas teikiančiomis institucijomis, svarbu palaikyti tinkamą teisinę bazę pripažinimo procesams.
Socialinė dimensija
Socialinė aukštojo mokslo dimensijos esmė – siekis užtrinti socialines ir ekonomines sąlygas asmenims, siekiantiem aukštojo mokslo. T. y., užtikrinti, kad šie asmenys be kliūčių, susijusių su jų ekonomine ar socialine padėtimi, ar kitomis priežastimis, galėtų įstoti, studijuoti, laiku užbaigti studijas bei efektyviai pasinaudoti aukštojo mokslo rezultatais. Tai reiškia, kad socialinė aukštojo mokslo dimensija išreiškiama aukštojo mokslo prieinamumu.
Kaip užtikrinti visapusiškus kokybiškus procesus padės spręsti nacionaliniai ekspertai aukštajam mokslui.
Valdymas aukštajame moksle
Valdymas aukštajame moksle yra vienas svarbiausių pagrindų siekiant efektyvaus ir kokybiško reformų įgyvendinimo. Nors teisinė bazė reformoms yra kuriama ir išskirtos pagrindinės kryptys, vienu svarbiausių uždavinių išlieka efektyvus reformų įgyvendinimas instituciniame lygmenyje: ir koncepciniu, ir kasdieninės edukacinės, administracinės ir vadybinės veiklos požiūriu.
Todėl svarbu nubrėžti aiškias sąsajas tarp politinio ir institucinio lygmens, parengti gaires, kaip veiksmingai užtikrinti kokybę ir įgyvendinti politinius tikslus bei siekius instituciniame lygmenyje.