Švietimo mainų paramos fondas

„Erasmus+“ – programa, be kurios Europa šiandien atrodytų kitaip

Programą „Erasmus+“ galima drąsiai vadinti viena iš labiausiai pasiteisinusių Europos Komisijos iniciatyvų, skirtų senojo žemyno švietimo sistemoms tobulinti, jaunimo lyderystei auginti ir socialinei atskirčiai mažinti. Apžvelgus keleto pastarųjų metų rezultatus matyti, kad programa neabejotinai naudinga tiek švietimo, tiek jaunimo sektoriams. Bendradarbiaujant su jaunimu pavyko išsiaiškinti jų poreikius darbo rinkoje, diskutuoti apie jaunam žmogui aktualias problemas ir jų sprendimo būdus.

Programos „Erasmus+“ projektai, kuriuos administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, yra trijų tipų: Mobilumo mokymosi tikslais projektai, skirti piliečių įgūdžiams gerinti, kvalifikacijai kelti, įsidarbinimo galimybėms didinti, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, skatinti mokytis visą gyvenimą ir mažinti socialinę atskirtį; Strateginių partnerysčių projektai, skirti švietimo įstaigų, jaunimo organizacijų, įmonių, vietos ir regionų valdžios bei nevyriausybinių organizacijų strateginei partnerystei remti; Jaunimo srities struktūrinio dialogo projektai, kurių tikslas – suburti jaunimą ir politikus bendrai diskusijai, kaip spręsti jaunimui rūpimus klausimus.

„Nuo programos įkūrimo pradžios prie jos jau yra prisijungusios 33 šalys: visos Europos Sąjungos valstybės, taip pat Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Turkija, Makedonija. Tai yra viena didžiausių visų švietimo sektorių, jaunimo, nevyriausybinių organizacijų, švietimo dalyvių mobilumo programa, be kurios indėlio šiandien Europa atrodytų visai kitaip“, – teigia Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskienė.

Mobilumas – mokymuisi

Didžiausia Europos Sąjungos švietimo ir mokymo programa „Erasmus+“ jau trečius metus finansuoja asmenų mobilumo švietimo srityje projektus. Programoje dalyvauja institucijų iš visų švietimo sektorių: bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo. Iš viso Lietuvos institucijoms nuo 2014 iki 2016 metų mobilumo projektams buvo skirta 28 mln. eurų.

Didžioji dalis mobilumo projektų biudžeto (68 proc.), kaip ir praėjusiais metais, atiteko aukštojo mokslo sektoriui – tai jau visiems pažįstami „Erasmus+“ studentų mainai, taip pat praktika užsienio įmonėse, aukštųjų mokyklų darbuotojų dėstymo vizitai, stažuotės ir pan. Kiekvienais metais, pasinaudodami programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis, iš Lietuvos mokytis ar atlikti praktikos į užsienį išvyksta per 4000 studentų, o į dėstymo vizitus ar stažuotes išvyksta dar apie 1000 dėstytojų. Nors daugiausiai lėšų tradiciškai skiriama mobilumui Europos Sąjungos šalyse, 2016 m. buvo finansuotos net 726 paraiškos ne ES šalyse. Daugiausiai lėšų skirta projektams, kurie buvo pateikti bendradarbiaujant su Izraeliu, Serbija, Rusijos Federacija, Gruzija, Ukraina.

Programoje dalyvauja 43 iš 47 Lietuvos aukštųjų mokyklų. Tai suteikia galimybę beveik visiems Lietuvos studentams bei dėstytojams įgyti tarptautinės patirties, pasitobulinti profesinėje srityje, pažinti kitų šalių aukštojo mokslo specifiką bei būti konkurencingiems europinėje erdvėje. Tačiau pridėtinę vertę kuria ne tik iš užsienio patirties parsivežantys studentai ir dėstytojai. Postūmį tobulinti ir koreguoti studijų kokybę bei pobūdį suteikia ir į Lietuvą atvykstantys švietimo dalyviai. Atvykę studentai susidomi galimybe gauti profesinės patirties, atlikti praktiką Lietuvos įmonėse, o kai kurie iš jų mūsų šalyje pasilieka ir ilgesniam laikui.

Profesinio mokymo populiarinimas: geriausi rezultatai įsitraukus mokykloms

Programoje „Erasmus+“ daug dėmesio teikiama ir profesinio mokymo sektoriaus asmenų mobilumui – šio sektoriaus projektams paskirstyta 27 proc. viso Lietuvai skirto biudžeto. Iš 110 gautų tinkamų paraiškų finansuota 61 paraiška.

„Lietuvoje profesinis mokymas vis dar susiduria su prestižo problema – vyrauja visuomenės požiūris, kad profesinis išsilavinimas yra mažiau patrauklus nei akademinis. Lietuvos profesinio mokymo sistemoje dalyvauja daug mažiau mokinių nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Mobilumo projektai – puiki galimybė didinti profesinio mokymo patrauklumą. 2016 m. aktualiausios profesinio mokymo srities projektų temos buvo verslumo ugdymas, darbo rinkos poreikiai ir iššūkiai, jaunimo nedarbas, naujų ir inovatyvių mokymo programų kūrimas. Aktyvus profesinio mokymo įstaigų dalyvavimas programoje rodo, kad profesinio mokymo sektorius nori kaitos ir siekia kelti paslaugų kokybę“, – teigia G. Kaklauskienė ir prideda, kad projektuose taip pat buvo paliestos tokios temos kaip socialinė atskirtis, migrantų ir romų integracija.

Nors suaugusiųjų švietimo sektoriui skirtas tik 1 proc. biudžeto, sektoriui priklausančios organizacijos yra gana aktyvios. 2016 m. buvo gauta 31 paraiška, iš kurių finansuotos 8 (projektų sėkmės rodiklis – 26 proc.). Darbuotojų mobilumo projektais šiame sektoriuje siekiama tobulinti ir gilinti suaugusiųjų švietimo darbuotojų kompetencijas, švietimo sistemų ir politikos supratimą ir pokyčių inicijavimo gebėjimus.

Konkursui paraiškas teikė ne tik suaugusiųjų mokymo centrai, bet ir nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, biudžetinės įstaigos. Pagal programą „Erasmus+“ šio švietimo sektoriaus darbuotojai gali vykti į kvalifikacijos tobulinimo kursus, darbo stebėjimo ar dėstymo vizitą užsienio šalies suaugusiųjų švietimo organizacijoje. Dažniausiai darbuotojai tobulinasi šiomis temomis: atvirtas ir nuolatinis mokymasis, naujos ir inovatyvios mokymo programos, IKT technologijų taikymas ir skaitmeninis raštingumas.

STEAM padės pritraukti gamtos ir tiksliųjų mokslų studentus

Iš visų švietimo sektorių, vertinant skirtą biudžeto dalį (4 proc. Lietuvai skirto biudžeto), aktyviausias yra bendrojo ugdymo sektorius – čia konkurencija buvo didžiausia. 2016 m. konkursui buvo pateikta 110 paraiškų, iš jų 23 finansuotos (projektų sėkmės rodiklis – 20 proc.).

Vykdant bendrojo ugdymo mobilumo projektus mokyklų administracijos darbuotojai gali vykti į darbo stebėjimo vizitus, o mokytojai – dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose bei vykti dėstyti į užsienio mokyklą. Aktyviausiai paraiškas teikė Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus apskritys.

Iš pateiktų paraiškų galima spręsti, jog mokykloms vis dar aktualiausias tobulėjimas šiose srityse: IKT, skaitmeninis raštingumas, naujų bei inovatyvių mokymo programų kūrimas, kokybės užtikrinimo metodikų paieškos ir taikymas. Daugiausia paraiškų, kurių tikslas stiprinti šias sritis, ir buvo gauta 2016 m. Šiuo metu populiarėjanti tema mokyklose yra STEAM ugdymas. Net trečdalis programos „Erasmus+“ 2016 m. finansuojamų projektų yra skirta gamtos mokslų (angl. Science), technologijų (angl. Technology), inžinerijos (angl. Engineering), meno ir dizaino (angl. Art) ir matematikos (angl. Mathematics) sritims. STEAM iniciatyvos esmė – skatinti domėjimąsi tiksliaisiais, gamtos ir inžineriniais dalykais, gerinti šių dalykų rezultatus mokyklose ir taip sulaukti didesnio šių sričių studentų skaičiaus.

Strateginių partnerysčių projektams – daugiau nei 6 mln.

2016 m. buvo itin aktyvūs strateginių partnerysčių metai. Švietimo mainų paramos fondas sulaukė apie 10 proc. daugiau vadinamųjų didžiųjų strateginių partnerysčių projektų ir 40 proc. daugiau mažųjų projektų paraiškų nei 2015 ar 2014 m. Didžiųjų strateginių partnerysčių projektais vadinamos iniciatyvos, kurios skatina inovacijas bei intelektinių produktų kūrimą, o mažųjų strateginių partnerysčių projektai siekia glaudesnio tarpmokyklinio bendradarbiavimo. Iš viso įvairiems strateginių partnerysčių projektams įgyvendinti 2016 m. Lietuvos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo, suaugusiųjų švietimo institucijoms bei verslo įmonėms ar darbdavių asociacijoms buvo skirta per 6 milijonus eurų.

Iš gautų 88 didžiųjų strateginių partnerysčių projektų (visų švietimo sektorių) paraiškų buvo finansuoti 22, o jų vertė siekia beveik 4 mln. eurų. Šių metų mažųjų strateginių partnerysčių projektų konkursas sulaukė 34 tinkamų paraiškų, iš kurių buvo finansuota 10 Lietuvos organizacijų ir 109 kitų šalių organizacijų koordinuojamų projektų, kuriuose lietuviai yra partneriai. Projektų vertė apie 2,5 milijono eurų.

„Toks aktyvumas rodo, kad švietimo organizacijos yra linkusios siekti kryptingų strateginių pokyčių bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo sektoriuose. Labiausiai džiugina tai, kad šie projektai yra inicijuojami pačių švietimo sistemos dalyvių, kurie turi realią galimybę prisidėti prie dabartinės situacijos gerinimo“, – sako G. Kaklauskienė.

Didžiausias dėmesys verslumui, bet nepamirštos ir socialiai atskirtos grupės

Apžvelgus finansuotus projektus matyti kelios tendencijos. Visų pirma, švietimo ir verslo sektorių bendradarbiavimas – 2016 m. 35 proc. didžiųjų strateginių partnerysčių projektų paraiškų teikta su verslo įmonėmis. Tai ne tik rodo verslo norą įsitraukti formuojant būsimų darbuotojų kompetencijas, bet ir verslumo ugdymą. Projektų paraiškose verslumą numatoma ugdyti kūrybiškais mokymo(si) būdais nuo pat pradinės mokyklos, o vidurinėse, profesinėse ir aukštosiose mokyklose itin daug dėmesio skiriama verslumui kaip galimai profesinei veiklai.

Vienas iš finansuotų bendrojo ugdymo sektoriaus strateginės partnerystės projektų sieks gerinti ekonomikos, etikos ir socialinių mokslų mokymo(si) kokybę Baltijos šalių regiono vidurinėse mokyklose. Profesinio mokymo sektoriaus projekto metu bus siekiama sukurti naują verslininkus ugdančių dėstytojų ir verslininkų mokymo programą profesinio mokymo sektoriui.

Antra ryški tendencija – dėmesys gebėjimams, padedantiems patekti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. 6 Lietuvos organizacijų koordinuojami didžiųjų ir mažųjų strateginių partnerysčių projektai skatins raštingumą, gebėjimą skaičiuoti, užsienio kalbų mokėjimą, gamtos mokslų žinias ir IT naudojimosi gebėjimus. Daugelis strateginių partnerysčių projektų skirti spręsti IKT gebėjimų stoką. Vieno iš finansuotų aukštojo mokslo sektoriaus projektų tikslas – sukurti sveikatos informacinės sistemos modulį ir sertifikavimo testus, siekiant padidinti medicinos studentų ir sveikatos sistemos darbuotojų informacinį raštingumą. Profesinio mokymo sektoriaus projektas ketina sukurti naujos profesijos – elektroninės prekybos specialisto – profilį, geriausiai tenkinantį šiuolaikinius mikroįmonių elektroninės komercijos plėtojimo poreikius.

Strateginių partnerysčių projektų paraiškų teikėjai nepamiršo ir vienos opiausių Europos problemų – pabėgėlių integracijos. Finansuoti du suaugusiųjų švietimo sektoriaus strateginės partnerystės projektai, kurių veiklos skatins migrantų švietimą ir įsitraukimą į visuomenę. Vykdant projektus ketinama sukurti ir išbandyti inovatyvias skaitmenines mokymo priemones imigrantams, kurios padės jiems įgyti pagrindinių žinių ir supratimą apie projektuose dalyvaujančių šalių socialinį, kultūrinį gyvenimą, istoriją bei mokytis kalbų.

Buvo mažinama ne tik imigrantų socialinė atskirtis. 2016 m. buvo finansuota 15 Lietuvos organizacijų koordinuojamų projektų, kuriais siekiama didinti mažiau galimybių turinčių besimokančių asmenų (bedarbių, neįgalių asmenų, migrantų, mažumų ir kt.) švietimo galimybes ir integraciją į visuomenę. Taip pat buvo finansuotas projektas, kurio iniciatoriai kurs naują aktyvaus ir praktinio mokymo metodiką, skirtą buvusiems kaliniams ir nusikaltėliams, kurie turi žemą kvalifikaciją ir neturėjo galimybės ar nesugebėjo įgyti formalaus ar neformalaus švietimo sertifikato.

Jaunimas pateikė rekordinį skaičių paraiškų

2016 m. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra sulaukė rekordinio „Erasmus+“ jaunimo srities paraiškų skaičiaus – 483. Iš jų buvo finansuota 114 tokio pobūdžio projektų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 5300 dalyvių, iš kurių beveik pusantro tūkstančio mažiau galimybių turinčių asmenų. Daugiausiai paraiškų buvo teikta mobilumo projektams – jaunimo mainams, Europos savanorių tarnybai, jaunimo darbuotojų mobilumui. Juose gvildentos jauniems žmonėms rūpinčios temos apie sveiką gyvenseną, migrantų patiriamas problemas, galimybių ir socialinės įtraukties užtikrinimą negalią turintiems ar atokiose vietovėse gyvenantiems jauniems žmonėms, lygybę, tarpkultūrinį mokymąsi.

Sektorių bendradarbiavimui jaunimo srityje skirtoms strateginėms partnerystėms plėtoti sulaukta 39 paraiškų, iš jų finansavimas skirtas 4 projektams, kuriantiems novatoriškus intelektinius produktus. Šių projektų iniciatoriai siekia didinti darbo su jaunimo kokybę, integruojant į jį kritinio mąstymo ir informacinio raštingumo ugdymą. Taip pat užtikrinant jaunų žmonių kritinio mąstymo tobulinimą ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą. Visų šių tikslų bus siekiama pasitelkiant neformaliojo ugdymo metodus.

Jaunų žmonių ir jaunimo politikos sprendimų priėmėjų dialogui skatinti pateikta 19 paraiškų, o finansuotos 5. Tarp jų ir daug dėmesio sulaukęs projektas „Žinau, ką renku“, inicijavęs Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėseną, debatus su kandidatais, kvietęs jaunus žmones balsuoti, ir projektas „Tribūna jaunai šeimai“, kuriuo siekiama didinti jaunų šeimų dalyvavimą, kuriant jų lūkesčius ir poreikius atitinkančią jaunimo politiką Kretingos, Skuodo ir Akmenės rajone.

„Šie metai buvo ypatingi dar ir dėl Europos savanorių tarnybos (EST) 20 veiklos metų jubiliejaus. Per pastaruosius 20 metų beveik 100 000 jaunų žmonių dalyvavo tarptautinės savanorystės projektuose, įgijo neįkainojamos patirties, pažino kitą kultūrą bei prisidėjo prie bendro Europos augimo. Per Lietuvą keliavo nuotraukų paroda „PaliESTa patirtis“ bei  EST dvidešimtmetį pažymėjome net 60 renginių.  Miestų šventėse, protų mūšiuose, pėsčiųjų žygiuose, pokalbiuose apie savanorystę ir jos galimybių pristatymuose dalyvavo daugiau nei 3000 žmonių.  Tarptautiniu lygmeniu kartu su Baltijos šalių atstovais įsivertinome pasiekimus ir sukūrėme viziją, kaip paskatinti daugiau jaunuolių pasinaudoti tarptautinės savanorystės galimybe“, – teigia JTBA direktorė Guoda Lomanaitė.

Daugiausia 2016 m. finansuotų projektų teko organizacijoms, registruotoms didmiesčiuose. Vilniaus mieste finansuota 50 projektų, Kauno mieste – 15. Tarp mažesniųjų miestų lyderiauja Elektrėnai, Trakai, Marijampolė, Panevėžio miestas, Kauno rajonas, Telšiai ir Zarasai. Šiuose miestuose ar rajonuose finansuota po 3–4 projektus. Iš viso paraiškas 2016 m. teikė organizacijos net iš 45 Lietuvos savivaldybių, o skirtas finansavimas pasiskirstė 27-iose.

„Šiandien neįsivaizduojame, kaip švietimo sistema, jaunimo organizacijos, verslas ar politikai galėtų dirbti be nuolatinio tobulėjimo ir mokymosi iš kitų šalių klaidų bei sėkmingų pavyzdžių. Todėl natūralu, kad globalėjant pasauliui programa „Erasmus+“ ne tik niekur nedings, bet tik plėsis ir apims dar daugiau sričių, o jau išbandę programos privalumus skleis šią žinią ir kitiems, vis dar dvejojantiems programos veiksmingumu ar reikalingumu. Tačiau ne tik Lietuva turi ko pasimokyti iš Europos ir kitų šalių. Lietuva visame pasaulyje yra matoma kaip pažangi, moksli ir greitai prie pokyčių prisitaikanti šalis. Tad ši programa ne tik padeda mums neatsilikti ir perimti kitų patirtį, bet ir kelti savo įvaizdį pasaulyje“, – teigia G. Kaklauskienė.